nuoplova

núoplova sf. (1), nū́plova (ž.) (1) 1. pl. pamazgos: Juk nepanorėsi šito gerti – čia nuoplovos rš. Ar išpylei núoplovas? Ds. 2. pl. dumblas, sąnašos: Vilnys paplauna skardžius, ir randas nū́plovos Ggr. Pavasarį, ka vanduo nuslūgsta, paliekta nū́plovos Ms. Visą pievą apnešė núoplovom, dabar gerai augs Dglš. 3. DŽ geol. visuma procesų, susijusių su žemės paviršiaus išplovimu ir suraižymu: Paviršinė nuoplova MTŽ.